Sportas
Šunų kinkinių sportas, tai sportinė veikla, kurioje dalyvauja šunys ir
vedlys kaip komanda, šios sporto šakos atšakų daug, bet Lietuvoje pasiteisinusios ir praktikuojamos dažniausiai yra:
![]() |
| Bikejoring, nuotrauka iš Running Wolf viešojo archyvo. |
Bikejoring - šuo ar šunys, dviratis ir žmogus. Tarp dviračio
ir šuns naudojama elastinga tarpinė (trosas), kad paskirstyti dviračio apkrovą šuniui naudojami specialūs pakinktai, jų nenaudojant galimos rimtos traumos.
Tarpinė tarp dviračio ir šuns tvirtinama įvairiai, svarbu, kad dviratis išliktų
manevringas ir trosas neįsipintų į priekinį dviračio ratą. Šuo savo jėga traukia
dviratį, vedlys nurodo kryptį. Dėl Lietuvos klimato ir galimybių fiziškai
paruošti save ir šunis ribotumo dažniausias praktikuojamas trasos ilgis 3-7km.
![]() |
| Canicross, Nuotrauka iš Running Wolf viešojo archyvo. |
Canicross - šuo ar šunys ir žmogus. Tarp šuns ir žmogaus naudojama elastinga tarpinė (trosas), žmogaus svorio apkrovą parskirstančios petnešos šuniui, bėgimo diržas, kuris paskirsto šuns tempimo jėgą žmogui. Nors iš pirmo žvilgsnio šis sportas daug įrangos nereikalauja ir atrodo paprastesnis už bikejoring, bet suspėti su šuniu, kuris yra už tave daug greitesnis yra fiziškai labai sunku, reikalauja didelio fizinio pasirengimo ir ištvermės. Kaip ir Bikejoring, canicross trasa Lietuvoje siekia 3-7km.
Bėgimo diržas, universalaus dydžio, naudojamas bėgimui arba kitom reikmėm, kaip dogtrekking, pasivaikščiojimo metu vedžiojant daugiau šunų ir t.t.
Nors šis sportas sutvertas buvo dideliem ir stipriem šunim, ne dėl malonumo, o dėl susisiekimo, bet iš tiesų teisingai paskirsčius svorį gali tempti net jorkšyro terjeras. Būtina pažymėti, kad šuo prieš treniruotę turi būti išgėręs bent trečdalį savo dienos normos, petnešos negali būti perdidelės ir pirmieji žingsniai turi būt apskaičiuoti ir lėti. Negalima persistengti per pirmas treniruotes, šuniui turi būti ugdomas noras tempti, jis turi tuo mėgautis, o ne laikyti tai darbu.
Kalbant apie mano asmeninę patirtį, kai pradėjau praktikuoti šį sportą padariau vieną labai didelę klaidą, perspaudžiau šunį neatsižvelgdama į jo galimybes. Šuniui tempimas tapo nebe malonumu, o rutina. Teko įdėti nemažai darbo kol šuo vėl pajuto malonumą, treniruotės tęsdavosi vos po porą minučių,siekiant jas užbaigti kol šuniui smagu, taip vis didinant intervalus. Kelios megėjiškos pamokos kainavo beveik keturis mėnesius darbo.
Mungo bėga:




